Vytauto Giedraičio meno doktorantūros projekto gynimas

2018 m. birželio 25-26 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas klarnetininko Vytauto Giedraičio meno doktorantūros projektas „Prancūzų klarneto mokyklos recepcija ir įtaka šiuolaikinei pučiamųjų instrumentų kultūrai Lietuvoje“.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas  – prof. Algirdas Budrys,  tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42).

 
Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas
2018 m. birželio 25 d. 18 val.
Juozo Karoso salė  (Gedimino pr. 42, Vilnius)

 
KŪRYBINĖS DALIES  PROGRAMA  

1. O. Balakauskas „Swingy Line 2“ klarnetui, altui ir fortepijonui
2. N. Paganini/Delécluse Kaprisas Nr. 5 klarnetui solo
3. J. Widmann „Fantasie“ klarnetui solo
4. C. Debussy „Première Rhapsodie“ klarnetui ir fortepijonui
5. F. Poulenc Sonata klarnetui ir fortepijonui

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas
2018 m. birželio 26 d. 10 val.
Juozo Karoso salė (Gedimino pr. 42, Vilnius
 
 
MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS:
 
Prof. habil. dr. Leonidas Melnikas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, socialiniai mokslai, sociologija 05S)

TARYBOS NARIAI:
Prof. Algirdas Vizgirda (LMTA, muzika W300, pučiamieji instrumentai)
Prof. Petras Vyšniauskas, LMTA, muzika W300, pučiamieji instrumentai)
Prof. habil. dr.(hp) Gražina Daunoravičienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra 03H, muzikologija
Doc. Guntis Kuzma (Jāzepo Vītolio Latvijos muzikos akademija, muzika, pučiamieji instrumentai)
 

RECENZENTAI: prof. dr. Robertas Beinaris (LMTA, muzika, pučiamieji instrumentai); doc. dr. Judita Žukienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija).
 

Anotacija

XX a. antrojoje pusėje lietuvių klarneto tradicijoje įvyko esminiai pokyčiai, kuriuos lėmė prancūzų sistemos instrumentų sklaida Lietuvoje ir Prancūzijos muzikinės kultūros poveikis nacionalinės pučiamųjų instrumentų tradicijos atsinaujinimui. Klarneto mokyklų formavimasis yra neatsiejamas nuo instrumento evoliucijos, ir tai nulėmė mokslinio tyrimo struktūrą. Aptariama prancūzų klarneto mokykla: ištakos, technologinės inovacijos ir garso estetika, klarneto evoliucija ir svarbiausi instrumento technologiniai pokyčiai, nagrinėjama klarneto konstrukcija, evoliucijos laikotarpis (XVIII-XIX a.), nurodomi klarnetininkų ir kompozitorių bendradarbiavimo pavyzdžiai, padarę įtaką klarneto progresui, vožtuvėlių konstrukcijos ypatumai, klarneto repertuaro plėtra ir pokyčiai. Taip pat pateikiama prancūzų klarneto mokyklos unikalumo ir specifikos analizė, tiriama prancūziška klarneto estetika, stilius, repertuaras ir solo de concours išskirtiniai bruožai. Kritiškai analizuojama prancūziškos tradicijos sklaida ir įtaka A. Budrio išplėtotai lietuvių klarneto mokyklai. Darbe gvildenamas klarnetininko A. Budrio studijų Prancūzijoje laikotarpis, koncertinė, pedagoginė, menotyros straipsnių analizių ir prancūziškos klarneto sistemos sklaida Lietuvoje. Analizuojama lietuvių klarnetininkų Olivier Messiaeno „Kvarteto laiko pabaigai“ interpretacijų specifika ir šio monumentalaus kūrinio lietuviškos interpretacijos tradicija. Nagrinėjamas darbo autoriaus atliktas lietuviškas repertuaras, aptariami lietuvių kompozitorių ir darbo autoriaus bendradarbiavimo rezultatai. Apžvelgiamos klarneto naujų išraiškų šiuolaikiniuose kūriniuose panaudojimo galimybės įvertinant sąsajas su prancūzų muzikine tradicija ir jos galimo poveikio aspektus.