Vytauto Germanavičiaus meno doktorantūros projekto gynimas

2022 m. gruodžio 14 ir 15 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (I rūmai, Gedimino pr. 42, Vilnius) apgintas Vytauto Germanavičiaus meno doktorantūros projektas „Archajinių derminių struktūrų transformacija ir adaptacija naujose mikrotoninėse kompozicijose“.

Meno projekto vadovai:

Projekto kūrybinio darbo vadovas: prof. Rytis Mažulis

Projekto tiriamojo darbo vadovė: prof. dr. Rima Povilionienė

Gruodžio 14 d. 18 val.

LMTA Juliaus Juzeliūnio erdvinio garso sferoje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

Programa:

„Raudoni medžiai“ (2018) fleitai, violončelei ir vargonams, skiriama gen. Adolfo Ramanausko Vanago 100-osioms gimimo metinėms, „Garsovaizdžiai“, vargonų muzikos rečitalis, 2018.10.30, Lietuvos nacionalinė filharmonija

Atlieka: Johannes Hustedt (fleita, Vokietija), Ramutė Kalnėnaitė (violončelė), Jūratė Landsbergytė (vargonai)

„Mane nužudė banano medis“ (2019) išilginei tenorinei fleitai solo, tarptautinis festivalis „MikroFest Vilnius 2021“, 2021.09.10, Pranciškonų vienuolyno koncertų salė

Atlieka Linnea Sundfar Casserly (Norvegija / Suomija)

„Žydintis ledas“ (2020) styginių orkestrui, „Baltijos šalių kamerinių orkestrų festivalis“, 2020.10.29, Vilniaus rotušė, Atlieka Vilniaus savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dir. Modestas Barkauskas

L`asteroide B612 (2020) smuikų duetui, „LMTA doktorantai: penkios rudens spalvos“, 2021.11.05, LMTA Didžioji salė, Atlieka Augusta Jusionytė ir Julija Ivanovaitė

„Be titro“ (2021) šakuhači fleitai ir styginių kvartetui, „ISCM Centenary Vilnius“, 2022.10.08, Vytauto Kasiulio dailės muziejus

Atlieka: Reison Kuroda (Japonija), styginių kvartetas „Chordos“

„Avalanche“ (2022) orkestrui, tarptautinis aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“, 2022.10.20 (koncertas atkeltas), Lietuvos nacionalinė filharmonija

Gruodžio 15 d. d. 14 val. 
LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

Meno doktorantūros projekto gynimo taryba:

* Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42)

Anotacija

Pasaulio visuomenių muzikinis mąstymas yra glaudžiai susijęs su garso skambesio suvokimo įvairove, garsinių sistemų atpažįstamumu, lemiančiu kitokį požiūrį į garsą, garso tembrus, naujų garso derinimo sistemų paieškas. Įvairiais istoriniais laikotarpiais garso aukščio suvokimas ir temperacinės sistemos veikė žmonijos mąstymą, kultūriniai ar istoriniai įvykiai darė įtaką tolesnei derinimo sistemų raidai, lemdami skirtingo tonų aukščio nustatymus ir jų charakteristikas. Šiame darbe išskiriami du fundamentalūs pasaulio derinimai, bei siūlomas naujas pasaulio temperacinių sistemų klasifikacijos modelis, pagrįstas dviejų pagrindinių derinimo koncepcijų (pirmoji paremta natūraliuoju garsaeiliu, antroji – lygia oktavos dalyba) konceptualiu diferencijavimu. Remiantis dviejų derinimo sistemų pagrindu, nagrinėjamos išvestinės skirtingos temperacijos, intervalų dalijimo sistemos, jų pritaikymas kompozicinėje praktikoje. Tuo tikslu išskiriami ratio ir atstumų santykiu pagrįsti temperacijų modeliai, atitinkantys pagrindines derinimų sistemas. Neatmetama prielaida, kad šios dvi sistemos turėjo didžiulę įtaką lietuvių liaudies vokalinės ir instrumentinės muzikos tradicijai, garsų derinimui ir skambesiui. Todėl buvo iškelta hipotezė, kad lyginant šių dviejų sistemų intervaliką galima paaiškinti lietuvių tradicinės muzikos derinimus. Taip pat pateiktas platus istorinis tyrimų kontekstas patvirtina naują tyrimo kryptį ir problematiką. Šio darbo tyrimo objektas – XX a. 4-ojo dešimtmečio lietuvių tradicinė muzika (vokalinės monodijos ir sutartinės, instrumentinės ragų, kanklių, skudučių melodijos), užfiksuotos XX a. 4-ojo dešimtmečio įrašuose, bei šioms melodijoms būdingi intervalinių santykių dermėse ypatumai ir struktūriniai modeliai, kurie būtų adaptuojami muzikos komponavimo sistemose. Atliktame kompleksiniame lietuvių archyvinių melodijų įrašų tyrime, kurio metu melodijoms būdingos dermės buvo lyginamos su natūraliojo garsaeilio ir 12-TET temperacinės sistemos intervalika, nustatyti natūraliam derinimui būdingi garsaeiliai, dermių intervalų atstumų tendencijos su būdingomis mikrotonaliomis struktūromis, išskirtos dvi charakteringos atstumų grupės, tipiniai intervalų atstumų kodai, identifikuoti pasikartojantys tonai ir intervalai, iš kurių išvestas dainoms būdingas intervalinis kodas kaip tipinė lietuvių liaudies dainų struktūra. Kūrybinėje plotmėje tyrimo rezultatai adaptuojami muzikos kūriniuose, panaudojant skirtingas archajinių garsų struktūrų garsaeiliuose integravimo technikas – harmonines transformacijas ir/ar rekonstrukcijas, išsaugant ar keičiant intervalinių struktūrų originalų skambesį. Kūriniuose siekiama praktiškai patikrinti ir parodyti, kaip sugeneruotos garsų struktūros funkcionuoja konkrečiuose muzikos kompozicijų pavyzdžiuose, ar vykstant intervalinių struktūrų transformacijai archajinės struktūros atpažįstamumo veiksnys kompozicinėje sistemoje gali visai išnykti, ar virsti nauja intervalinės struktūros garso kokybe.

Vyčio Nivinsko meno doktorantūros projekto gynimas

2022 m. gruodžio 13 ir 15 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (I rūmai, Gedimino pr. 42, Vilnius) apgintas Vyčio Nivinsko meno doktorantūros projektas „Džiazo kontraboso transformacijos XX–XXI a. muzikos inovacijų ir eksperimentavimo kontekstuose“.

Meno projekto vadovai:
Projekto kūrybinio darbo vadovas: prof. Andersas Jorminas
Projekto tiriamojo darbo vadovė: prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė

Gruodžio 13 d. 19 val.

LMTA Balkono teatre (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

Programa:

„Transformacijos“ (2022) šokėjui ir kontrabosui solo, m. Vyčio Nivinsko

Atlieka: Laurynas Žakevičius (šokis), Vytis Nivinskas (kontrabosas)

Music is the Ocean (2019) džiazo kvartetui, m. Vyčio Nivinsko, ž. Lauros Budreckytės
Atlieka: Laura Budreckytė (balsas), Richardas Banys (fortepijonas), Vytis Nivinskas (kontrabosas), Tuomas Räsänenas (mušamieji)

„Interviu“ (2021) džiazo trio, m. Vyčio Nivinsko
Atlieka: Richardas Banys (fortepijonas), Vytis Nivinskas (kontrabosas), Tuomas Räsänenas (mušamieji)

Nuages Gris (1881) džiazo kvartetui, m. Ferenco Liszto, aranž. Vyčio Nivinsko
Atlieka: Laura Budreckytė (balsas), Richardas Banys (fortepijonas), Vytis Nivinskas (kontrabosas), Tuomas Räsänenas (mušamieji)

„Balti medžiai“ (2018) džiazo kvintetui, m. Vyčio Nivinsko, ž. Lauros Budreckytės
Atlieka: Laura Budreckytė (balsas), Janas Maksimovičius (saksofonas), Richardas Banys (fortepijonas), Vytis Nivinskas (kontrabosas), Tuomas Räsänenas (mušamieji)

„Po milijono metų“ (2020) džiazo kvintetui ir šokėjui, m. Vyčio Nivinsko, ž. Vytauto Mačernio
Atlieka: Laura Budreckytė (balsas), Janas Maksimovičius (saksofonas), Richardas Banys (fortepijonas), Vytis Nivinskas (kontrabosas, balsas), Tuomas Räsänenas (mušamieji), Laurynas Žakevičius (šokis)

Gruodžio 15 d. d. 10 val. 
LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

Meno doktorantūros projekto gynimo taryba:

* Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42)

Anotacija

Meno projekto autorius palygina eksperimento fenomeną skirtingose mokslo ir meno kontekstuose, siekdamas suprasti eksperimentavimo bei novatoriškumo raišką muzikos praktikose ir nuosekliai tirdamas eksperimentinius ir novatoriškus kontraboso transformacijos pavyzdžius, ypatingai per pastaruosius penkis dešimtmečius, džiazo ar improvizacinėje muzikoje.
Meno projekte nagrinėjama ir analizuojama charakteringiausių eksperimentuojančių džiazo kontrabosininkų kūryba bei kitų muzikų kompozicijos, reprezentuojančios eksperimentinę ir novatorišką muziką kontrabosui. Atliekamas taikomojo pobūdžio tyrimas, remiantis šešiais interviu su kontraboso atlikėjais ir pritaikant kitas teorines žinias apie eksperimentavimą meninėje praktikoje. Kūrybinę dalį sudaro meno projekto autoriaus sukurtos ir kartu su kolegomis atliktos kompozicijos kontrabosui solo ir su ansambliu.

Agnės Railaitės-Jurkūnienės meno doktorantūros projekto gynimas

2022 m. gruodžio 12 ir 14 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (I rūmai, Gedimino pr. 42, Vilnius) apgintas Agnės Railaitės-Jurkūnienės meno doktorantūros projektas „Akompanuojančio pianisto partneriškumo koreliacija: Halinos Znaidzilauskaitės interpretacinis dėmuo“.

Projekto kūrybinio darbo vadovė: prof. Irena Armonienė

Projekto tiriamojo darbo vadovė: doc. dr. Laima Budzinauskienė

Gruodžio 12 d. 18.30 val.
LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

Programa:

1. Johann Sebastian Bach (1685–1750) Schlummert ein iš kantatos Ich habe genug BWV Nr. 82, 7 min.

2. Robert Schumann (1810–1856) Widmung iš ciklo balsui ir fortepijonui Myrthen op. 25, 2 min. 30 s. Atlieka: Stein Skjervold (baritonas), Agnė Jurkūnienė (fortepijonas)

3. Benjamin Godard (1849–1895) Legenda pastoralė iš Scotch scenes ecossaises („Škotiški šokiai“) birbynei ir fortepijonui, 5 min. 30 s.

4. Eugène Bozza (1905–1991) Fantaisie pastorale (Fantazija-pastoralė), 6 min.

5. Vytautas Montvila (1935–2003) Trys pastoralės birbynei ir fortepijonui: „Pušys“, „Kopos“, „Jūra“, 9 min. Atlieka Egidijus Ališauskas (birbynė), Agnė Jurkūnienė (fortepijonas)

6. Jonas Jurkūnas (1978) Vokalinis ciklas Vem ska trösta Knytet („Kas paguos Mažulę“) pagal T. Jansson žodžius, 13 min. Atlieka Stein Skjervold (baritonas), Egidijus Ališauskas (birbynė), Agnė Jurkūnienė (fortepijonas)

7. Amilcarre Ponchielli (1834–1886), Fra Cristoforo arija Al tuo trono iš operos I Promessi Sposi, 6 min.

8. Giuseppe Verdi (1813–1901) Filypo arija Ella giammai m‘amò! iš operos Don Carlos, 10 min. 30 s.

9. Charles Gounod (1818–1893) Mefistofelio kupletai Le veau d’or iš operos Faustas, 3 min. Atlieka Tadas Girininkas (bosas), Agnė Jurkūnienė (fortepijonas)

Gruodžio 14 d. d. 10 val. 
LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

Meno doktorantūros projekto gynimo tarybos pirmininkė:

prof. dr. Indrė Baikštytė (LMTA, scenos ir ekrano menai, muzika C 001)

Nariai:

prof. Nijolė Ralytė (LMTA, scenos ir ekrano menai, muzika C 001)

prof. dr. Jullian Hellaby (Coventry University, muzika, fortepijonas)

prof. dr. Lina Navickaitė-Martinelli (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)

prof. habil. dr. Leonidas Melnikas (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)

Kūrybinės doktorantūros meno projekto dalies gynimas: 2022 gruodžio 12 d. 18.30 val.

Vieta: Didžioji salė (Gedimino pr. 42, Vilnius)

* Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42)

Anotacija

XXI a. akompanavimo menas – organiška muzikos atlikimo ir kultūros istorijos dalis, reprezentuojanti žmogiškosios sąmonės ir kūrybinės patirties formas. Gausa tyrėjų ir jų darbų, nukreiptų ne tik į muzikos atlikimo rezultatą, bet ir į bendrai kuriamo atlikimo procesą, reprezentuoja progresyvią atlikėjų tarpusavio partnerystės peržvalgą. XIX a. Vakarų Europos kompozitorių kūrybos ieškojimai, maištingojo romantizmo deklaruotos idėjos, susiformavę vokiškosios Lied, prancūziškosios mélodie, rusiškojo romanso žanrai, vėliau – XX a. pianistų, populiarinančių būtent akompanavimo meną, dėka, šiandien analizuojame ir diskutuojame apie bendradarbiaujančio pianisto – lygiaverčio kamerinio ansamblio partnerio – atlikimo meno problemiką. Tiriamajame darbe pateikiami akompanavimo specialybei aktualūs bendradarbiavimo dėmenys: nuo sąlygų ir prielaidų iki naujų kamerinio ansamblio partnerystės koncepcinių modelių analizės.

Ernestos Juškaitės meno doktorantūros projekto gynimas

2022 m. rugpjūčio 29 ir 30 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (I rūmai, Gedimino pr. 42, Vilnius) apgintas Ernestos Juškaitės meno doktorantūros projektas „VOKIŠKOJO LIED VERTIMO PRAKTIKA LIETUVOJE TEKSTINĖS–MUZIKINĖS FORMOS POŽIŪRIU“.

Projekto kūrybinės dalies vadovė prof. Asta Krikščiūnaitė
Projekto tiriamosios dalies vadovė: prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė

Rugpjūčio 29 d. 14 val.
LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

Programa:

Maurice Ravel (1875–1937)
Shéhérazade (1898):
I. Asie
II. La flûte enchantée
III. L’indifférent

Gustav Mahler (1860–1911)
Lieder eines fahrenden Gesellen (1884–1885):
I. Wenn mein Schatz Hochzeit macht
II. Ging heut’ Morgen über’s Feld
III. Ich hab’ ein glühend Messer
IV. Die zwei blauen Augen von meinem Schatz

Gustav Mahler
Blicke mir nicht in die Lieder! Iš Rückert Lieder (1901–1902)
Um Mitternacht iš Rückert Lieder

Hugo Wolf (1860–1903)
Mignon. Kennst du das Land (1875)

Richard Strauss (1864–1949)
Meinem Kinde Op. 37 Nr. 3 (1897)
Malven TrV 297 (1948)
Zueignung Op. 10 Nr. 1 (1883)

Rugpjūčio 30 d. d. 10 val. 
LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

Meno doktorantūros projekto gynimo tarybos pirmininkė:
prof. Regina Maciūtė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Tarybos nariai:
prof. Irena Milkevičiūtė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
prof. dr. Rūta Brūzgienė (Mykolo Romerio universitetas)
prof. dr. Audronė Žiūraitytė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
prof. Jānis Petraškevičs (Jāzepa Vītola Latvijas mūzikas akadēmija)

* Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42)

Anotacija

XX a. antrosios pusės Lietuvoje vyravusi politinė – kultūrinė situacija sudarė sąlygas rastis vokiškojo Lied žanro kūrinių vertimams į lietuvių kalbą, dėl to, esant ženkliems vokiškosios ir lietuviškosios sintaksės skirtumams, kilo keblumų dėl pilnaverčio muzikinio ir interpretacinio kūrinių išpildymo, kas atsispindi Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) archyve rastoje Richardo Strausso (1864 – 1949) ir Gustavo Mahlerio (1860 – 1911) dainų įrašų medžiagoje. Klausant šių Lied kompozicijų tuomečio atlikimo lietuvių kalba, kilo nemažai klausimų apie sovietmečiu vykdytus dainų verbalinių tekstų vertimo būdus, po vertimo proceso pakitusias kūrinių konstruktų sistemas ir kūrinio perkėlimo į kitą kalbą pasekmes atlikimui. Tokio tyrimo vykdymui buvo pasitelktas ne tik muzikos, bet ir vertimo studijų mokslas. Tyrimo objektas – Strausso ir Mahlerio dainų, rastų LRT archyve, sovietmečiu vykdyti vertimai į lietuvių kalbą, atlikti profesionalių bei neprofesionalių vertėjų. Darbo aktualumas grindžiamas tarpdisciplininio tyrimo lauku, menkai nagrinėtu Lietuvoje, tačiau turinčiu nemenką reikšmę ne tik Lied žanro atlikėjams, bet ir vertimo studijų atstovams – vertėjams, kuriems šiame darbe pateikti tyrimo rezultatai galės pasitarnauti, kaip orientyras, vykdant vokalinio kūrinio vertimą, ir padės kaip įmanoma labiau išvengti konstrukcinių kūrinio pokyčių, atsirandančių po netinkamo vertimo proceso. Tyrimo tikslas – išnagrinėti, kokias pasekmes kūrinio atlikimui sudarė po vertimo proceso pakitusios sintaksinio, akcentinio ir retorinio konstrukto sistemos, išsiaiškinti, ar yra įmanoma koreguoti kūrinio vertimo tekste atsiradusias kritines vietas ir, jeigu įmanoma, kokia to kaina muzikinio teksto atžvilgiu.