XI EPARM konferencija įvyko Liublianoje

Slovėnijoje, Liublianos universiteto muzikos akademijoje kovo 21–23 d. įvyko 11-oji Europos muzikos meninių tyrimų platformos EPARM konferencija, kurios viena organizatorių – LMTA profesorė, muzikologė, LMTA meninių tyrimų ir atlikimo studijų platformos HARPS koordinatorė Lina Navickaitė-Martinelli. EPARM – tai Europos aukštųjų muzikos mokyklų asociacijos AEC iniciatyva, kurios tikslas – dalytis muzikos srities meninių tyrimų žiniomis, įžvalgomis ir rezultatais, propaguoti tarptautinį meninių tyrimų diskursą, siūlyti naujas šios srities idėjas ir plėtros planus. Kasmet vis kitoje Europos aukštojoje muzikos mokykloje vykstančią konferenciją organizuoja tarptautinė darbo grupė, kurią sudaro Anna Maria Bordin (Turino Giuseppe’s Verdi valstybinė muzikos konservatorija), Paulas Craenenas (Hagos karališkoji konservatorija), Seanas Fergusonas (McGill universiteto Schulish muzikos mokykla Monrealyje), Matthiasas Hermannas (Štutgarto valstybinis muzikos ir scenos menų universitetas), Wei-Ya Lin (MDW – Muzikos ir scenos menų universitetas Vienoje), Lina Navickaitė-Martinelli (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) ir grupės pirmininkas Stephenas Broadas (Škotijos karališkoji konservatorija).

Šiųmetė EPARM konferencija sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus – nors iš pateiktų konferencijai paraiškų atrinkti tik 33 pranešimai, tačiau bendras delegatų skaičius visuomet būna gerokai didesnis, žmonės susirenka klausytis kolegų ir dalytis savomis idėjomis. Gausiai susirinkusiai publikai konferencijos atidarymo iškilmėje Lina Navickaitė-Martinelli kalbėjo: „Sunku patikėti, kad bendras dalyvių skaičius šiemet pasiekė rekordą – 184 dalyviai iš 27 šalių. Tačiau dar sunkiau patikėti, kad tai jau trečioji EPARM konferencija, surengta Europoje tuo pat metu vykstant karui. Siūlydama šių metų konferencijos temas darbo grupė apie tai galbūt aktyviai ir negalvojo, tačiau manau, kad tokie klausimai kaip meninių tyrimų reikšmė ir funkcija socialiniame kontekste bei antropocene, mūsų santykiai su įvairiais repertuarais ir mūsų gebėjimas plėtoti bei puoselėti įvairias, koegzistuojančias tyrimų kultūras – visa tai kviečia mus kaip bendruomenę ir kaip individus apmąstyti, kaip galime bent šiek tiek prisidėti prie geresnės muzikos, kultūros ir šio pasaulio.“

Plenarinę (keynote) paskaitą „Apie ką yra meniniai tyrimai?“ 2024-ųjų EPARM konferencijoje skaitė kompozitorius, medijų menininkas, elektroakustinės muzikos atlikėjas Rui Penha (Porto aukštoji muzikos ir scenos menų mokykla), pakvietęs klausytojus į filosofinius meninių praktikų, santykinių žinių ir akademinių meninių tyrimų samplaikos svarstymus. Dar vienas centrinis konferencijos renginys buvo plenarinė diskusija „Repertuarai kaip rezervuarai“. Apie koncertinių ir edukacinių institucijų susitelkimą ties vakarietiškuoju kanoniniu repertuaru, „senus“ ir „naujus“ repertuarus, apie menininkų tyrėjų vaidmenį artikuliuojant, formuojant ir transformuojant repertuarus nūdienos muzikos kultūroje diskutavo pianistė, Hagos karališkosios konservatorijos direktorė Lies Colman, kompozitorius ir dirigentas, Štutgarto muzikos akademijos studijų, mokymo ir meninių tyrimų viceprezidentas Matthiasas Hermannas, kompozitorius, elektroninės muzikos atlikėjas, Vienos Muzikos ir scenos menų universiteto MDW meninių tyrimų centro vadovas Johannesas Kretzas ir Liublianos muzikos akademijos profesorius, muzikologas Gregoras Pompe. Diskusiją moderavo LMTA profesorė, muzikologė Lina Navickaitė-Martinelli.

2024-ųjų EPARM konferencijos programa atspindėjo gyvybingą, įvairialypį ir nuolat besikeičiantį meninių muzikos tyrimų lauką: įvairias temas, požiūrius, instrumentus (tiek muzikinius, tiek metodologinius), šalis ir individualybes.

Konferencija „Muzikos interpretacija ir atlikimas nuo XIX iki XXI a.“ Bergame

2023 m. lapkričio 10–12 d. Italijoje, Bergame vyko tarptautinė konferencija „Muzikos interpretacija ir atlikimas nuo XIX iki XXI a.“, kurioje pranešimą „Atlikėjas herojus: virtuozo gestai“ skaitė HARPS kuratorė, muzikologė prof. dr. Lina Navickaitė-Martinelli. Konferenciją istorinėje Bergamo Locatelli salėje organizavo pastaruoju metu tarptautinių mokslo renginių tradiciją intensyviai plėtojantis Luigi Boccherini opera omnia studijų centras kartu su Prancūzų romantinės muzikos centru – Bru Zane rūmais.

Nors tarptautinių muzikologų konferencijų netrūksta, specializuotų, muzikos atlikimo tyrimams skirtų konferencijų vis dėlto nėra daug, o ypač tokių, kurie į savo analizės lauką įtraukia sociokultūrinius muzikos atlikimo meno aspektus. Konferencijose Bergame tikslas buvo panagrinėti muzikos atlikimą nuo XIX a. iki šių dienų, įtraukiant į analizę tokias temas kaip socialinė atlikėjo vaidmens raida, recepcija muzikos kritikoje, atlikėjo ir klausytojų santykis kuriant muzikos reikšmes, muzikos atlikimo istorija kaip kultūrinių visuomenės pokyčių ir vertybių atspindys. Analizuota ir tai, ką Nicholas Cookas vadina „muzikine multimedija“, t. y. visų tipų tekstai, kurie remiasi daugybe komunikacinių kodų ir kurių neatsiejama dalis yra muzika.

Linos Navickaitės-Martinelli pranešime kalbėta apie virtuoziškumo raišką ir suvokimą muzikos atlikimo mene, siejant tai su atlikėjų gestualumu. Sąmoningi ar nesąmoningi muzikantų gestai turi komunikacinę galią ir sąlygoja tai, kaip klausytojai suvokia atliekamą kūrinį. Tyrimais įrodyta, jog klausytojų muzikos patyrimas yra neatsiejamai susijęs su atlikėjo judesių patyrimu. Galima netgi teigti, kad daugelis klausytojų iš tiesų suvokia atlikimo išraiškingumą iš muzikantų gestų, o ne iš muzikos garsų. Be to, muzikiniais gestais perteikiamas išraiškingumas ir kitokio pobūdžio informacija veikia kultūrinio susitarimo lygmeniu. Šio pranešimo dėmesio centre yra vienas iš tokių kultūriškai kodifikuotų reiškinių – romantinio herojaus mitas. Daugelis šiuolaikinių pianistų buvo ugdomi per romantizmo estetinės paradigmos prizmę, suponuojančią charizmos, subjektyvaus išraiškingumo, įspūdingų meninių efektų ir asmeninio individualumo svarbą. Daugelį paveikė dominuojantys stilistiniai reikalavimai, standartizuoti elgesio kodai ir atlikimo klišės, susijusios ne tiek su konkretaus kompozitoriaus kūryba, kiek su pačia sceninio atlikimo situacija. Intensyvus intymumas vs virtuoziškumo akcentavimas, transcendentinė ramybė vs platus dinaminis spektras, „muzikalumas“ ir vaizduotė vs „magnetiškas“ ekscentriškumas – tai savybės, kurių publika tikisi iš aukščiausio lygio atlikimo. Atsižvelgiant į tai, šiame pranešime keliama hipotezė, kad romantiniame atlikime, ypač viešo koncerto aplinkybėmis, tarp keleto galimų atlikėjo kūno gestų funkcijų egzistuoja tam tikri archetipiniai modeliai, kurie publikai perteikia kultūriškai įtvirtintas muzikinio naratyvo, atlikėjo asmenybės ir romantinio scenos personažo – atlikėjo herojaus / žvaigždės / šoumeno / virtuozo – konvencijos reikšmes.

Dalyvavimą konferencijoje finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Martos Finkelštein (fortepijonas) meno doktorantūros projekto gynimas

2023 m. birželio 21 ir 22 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (I rūmai, Gedimino pr. 42, Vilnius)

MARTOS FINKELŠTEIN (FORTEPIJONAS) DOKTORANTŪROS MENO PROJEKTO GYNIMAS

Meno projektas „Muzikos kuratorystė šiuolaikybėje: kontekstai, lietuviškoji scena ir ansamblis Synaesthesis“

Meno projekto vadovai:
prof. dr. Indrė Baikštytė – kūrybinio darbo vadovė
prof. dr. Lina Navickaitė-Martinelli – tiriamojo darbo vadovė

Meno projekto gynimo taryba:
pirmininkas – prof. Vykintas Bieliauskas-Baltakas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, scenos ir ekrano menai, muzika C 001)
prof. Aleksandra Žvirblytė (LMTA, scenos ir ekrano menai, muzika C 001)
prof. Emlyn Stam (Fontys School of Fine and Performing Arts, scenos ir ekrano menai, muzika)
prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)
prof. dr. Vytautas Michelkevičius (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)

Birželio 21 d., trečiadienį, 18.00 val.
LMTA Didžioji salė (Gedimino pr. 42, Vilnius) 

KŪRYBINĖS DOKTORANTŪROS MENO PROJEKTO DALIES GYNIMAS

KONCERTAS TĖRA ŽAIDIMAS II

Programa:

Brigitta Mutendorf – Shivers on Speed (2013)
Raphaël Cendo – Tract  (2007) c
Fausto Romitelli – Professor Bad Trip: Lesson I (1998)
Mirela Ivičević – Case Black  (2016)

Atlieka – šiuolaikinės muzikos ansamblis ,,Synaesthesis“: Vytenis Gurstis (fleita), Artūras Kažimėkas (klarnetas), Arminas Bižys (saksofonas), Kamilė Kubiliūtė (smuikas), Monika Kiknadzė (altas), Arnas Kmieliauskas (violončelė), Pranas Kentra (el. gitara), Joana Daunytė (arfa), Marta Finkelštein (fortepijonas), Lukas Budzinauskas (perkusija)

Dirigentas – Toby Thatcher

2023 m. birželio 22 d., ketvirtadienį, 15 val.
LMTA Juozo Karoso salė (Gedimino pr. 42, Vilnius)

TIRIAMOSIOS DOKTORANTŪROS MENO PROJEKTO DALIES GYNIMAS

HARPS bibliotekoje – nauja mokslo studija

Lietuvos muzikos ir teatro akademija išleido Ryčio Ambrazevičiaus ir Linos Navickaitės-Martinelli elektroninę mokslo studiją „Muzikos atlikimo raiškos suvokimas. Tarpkultūriniai aspektai ir lietuviškasis atvejis“.

Mokslo tyrimą ir studijos parengimą bei leidybą rėmė Lietuvos mokslo taryba.

Mokslo studijoje nagrinėjami įvairūs muzikos atlikimo ir jo suvokimo aspektai: muzikos atlikimo emocijų, atliekamos muzikos sudėtingumo, atlikėjo gestualumo ir jo komunikacinio potencialo, garso kaip esminio atlikėjo raiškos elemento niuansai. Aptardami platų tiriamų reiškinių kontekstą ir įtraukdami į analizę tiek lietuviškuosius etninės muzikos atlikimo ir jo suvokimo atvejus, tiek ir vakarietiškojo akademinės muzikos kanono bei jo plėtinių populiariojoje kultūroje pavyzdžius, studijos autoriai įkontekstina juos daugiakultūrėje erdvėje ir taip padeda pildyti tarpkultūrinių muzikos atlikimo meno tyrimų spragą Lietuvoje.

Studiją sudaro šeši skyriai, kuriuose pasitelkiant skirtingas metodologines prieigas ir keletą tarpusavyje susijusių teminių perspektyvų aprėpiami įvairūs muzikos atlikimo išraiškos ir jos suvokimo aspektai. Pirmame skyriuje „Atlikimo dėsniai“ (Rytis Ambrazevičius) apžvelgiami šio reiškinio esminiai bruožai, dėsningumų klasifikacija, pateikiama laiko ir aukščio domenų atlikimo dėsnių pavyzdžių. Svarbiausios skyriaus „Muzikinės emocijos“ (R. Ambrazevičius) temos – bazinės emocijos, dviejų dimensijų modelis, emocijų struktūra ir muzikinės emocijos, taip pat apžvelgiamas emocijų kodavimas, muzikinių emocijų tyrimas, tarpkultūriniai aspektai. Trečiasis studijos skyrius „Atlikėjo gestualumas garse ir komunikacijoje“ (Lina Navickaitė-Martinelli) skirtas apibrėžti ir aptarti tuos atlikėjo ir klausytojų komunikacijos proceso aspektus, kurie gali būti laikomi tam tikros emocijos, prasminio krūvio ir interpretacinės idėjos nešėjais. Ketvirtuoju skyriumi „Klasikinis crossover: tarpkultūrinė atlikimo raiška ir poveikis publikai“ (L. Navickaitė-Martinelli) siekiama įvardyti ir išanalizuoti tuos muzikavimo elementus ir sluoksnius, kuriuose, mėginant perimti kitos kultūrinės visatos kodus, vyksta reikšmingiausia adaptacija ir transformacija. Penktame skyriuje „Pianistas ir jo garsas: Jano Krzysztofo Brojos atvejis“ (L. Navickaitė-Martinelli) svarstoma apie garso svarbą muzikos atlikėjų mene, o tiksliau – apie pianistų prisilietimo prie instrumento svarbą. Paskutinysis studijos skyrius – „Muzikinių emocijų atpažinimo eksperimentas“ (R. Ambrazevičius).  Jame aprašomas eksperimentas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip atpažįstamos bazinės emocijos, kokį poveikį tam turi poetinis tekstas ir sava (svetima) muzikinė kultūra, sužadinimo ir valentingumo dimensijos.

Mokslo studiją recenzavo prof. dr. Rima Povilionienė ir prof. dr. (hp) Rimantas Sliužinskas; redaktorė Asta Leskauskaitė, dailininkas Rokas Gelažius.

Rytis Ambrazevičius – menotyros mokslų daktaras, LMTA ir KTU profesorius, ESEM (European Seminar in Ethnomusicology) tarybos, kelių tarptautinių mokslo žurnalų redkolegijų, Lietuvos kompozitorių sąjungos, LATGA, AGATA narys. Moksliniai interesai: etnomuzikologija, muzikos ir kalbos akustika, muzikos psichologija. Pagrindinis tyrimų objektas – tradicinis dainavimas (lietuvių ir kitos tradicijos; atlikimas, stilistika, suvokimas, transkripcija, perėmimas). Per 80 mokslinių straipsnių, penkių monografijų, apie 200 straipsnių „Lietuvos muzikos enciklopedijoje“ ir daugiau nei 120 konferencijų pranešimų Lietuvoje ir užsienyje (Europoje, JAV, Japonijoje, Pietų Korėjoje) autorius ar bendraautoris. Skaitė paskaitas daugelyje Europos šalių. Monografija Priebalsių akustinės ypatybės: Palatalizacija ir balsingumas (2014) buvo apdovanota KTU premija, monografija Scales in Lithuanian Traditional Music: Acoustics, Cognition, and Contexts (2015) – KTU ir Lietuvos kompozitorių sąjungos premijomis. Darbų ciklas Akustikos metodų plėtra muzikos ir kalbos tyrimuose įvertintas nacionaline Lietuvos mokslo premija (2017). Folkloro ansamblių “Intakas” ir „Mindrė“ vadovas, folkroko grupės „Atalyja“ narys, muzikinių kompozicijų autorius.

Lina Navickaitė-Martinelli – LMTA profesorė, vyresnioji mokslo darbuotoja, Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcijos pirmininkė. Humanitarinių mokslų (muzikologija) daktaro laipsnį įgijo Helsinkio universitete. Skaitė kviestines paskaitas Lietuvoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Portugalijoje, Serbijoje ir Suomijoje, organizuoja ir moderuoja meno, kultūros ir mokslo renginius, dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokslo, kultūros plėtros ir edukacijos projektuose. 2013 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įkūrė ir nuo tol kuruoja meninių tyrimų ir atlikimo studijų platformą HARPS. Navickaitės-Martinelli knygos Pokalbių siuita: 32 interviu ir interliudijos apie muzikos atlikimo meną (Vilnius: Versus aureus, 2010) ir Piano Performance in a Semiotic Key: Society, Musical Canon and Novel Discourses (Helsinkis: Suomijos semiotikos draugija, 2014) geriausių lietuvių muzikologijos darbų konkursuose už inovatyvius muzikos atlikimo meno tyrinėjimus buvo apdovanotos Onos Narbutienės (2011) ir Vytauto Landsbergio (2015) premijomis.

Mokslo studija kaip elektroninis leidinys paskelbta HARPS interneto svetainėje, siekiant užtikrinti atvirą prieigą visiems besidomintiems: https://harps.lmta.lt/biblioteka/muzikos-atlikimo-raiskos-suvokimas/.

HARPS informacija 
2023 05 15

Vytauto Germanavičiaus meno doktorantūros projekto gynimas

2022 m. gruodžio 14 ir 15 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (I rūmai, Gedimino pr. 42, Vilnius) apgintas Vytauto Germanavičiaus meno doktorantūros projektas „Archajinių derminių struktūrų transformacija ir adaptacija naujose mikrotoninėse kompozicijose“.

Meno projekto vadovai:

Projekto kūrybinio darbo vadovas: prof. Rytis Mažulis

Projekto tiriamojo darbo vadovė: prof. dr. Rima Povilionienė

Gruodžio 14 d. 18 val.

LMTA Juliaus Juzeliūnio erdvinio garso sferoje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

Programa:

„Raudoni medžiai“ (2018) fleitai, violončelei ir vargonams, skiriama gen. Adolfo Ramanausko Vanago 100-osioms gimimo metinėms, „Garsovaizdžiai“, vargonų muzikos rečitalis, 2018.10.30, Lietuvos nacionalinė filharmonija

Atlieka: Johannes Hustedt (fleita, Vokietija), Ramutė Kalnėnaitė (violončelė), Jūratė Landsbergytė (vargonai)

„Mane nužudė banano medis“ (2019) išilginei tenorinei fleitai solo, tarptautinis festivalis „MikroFest Vilnius 2021“, 2021.09.10, Pranciškonų vienuolyno koncertų salė

Atlieka Linnea Sundfar Casserly (Norvegija / Suomija)

„Žydintis ledas“ (2020) styginių orkestrui, „Baltijos šalių kamerinių orkestrų festivalis“, 2020.10.29, Vilniaus rotušė, Atlieka Vilniaus savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dir. Modestas Barkauskas

L`asteroide B612 (2020) smuikų duetui, „LMTA doktorantai: penkios rudens spalvos“, 2021.11.05, LMTA Didžioji salė, Atlieka Augusta Jusionytė ir Julija Ivanovaitė

„Be titro“ (2021) šakuhači fleitai ir styginių kvartetui, „ISCM Centenary Vilnius“, 2022.10.08, Vytauto Kasiulio dailės muziejus

Atlieka: Reison Kuroda (Japonija), styginių kvartetas „Chordos“

„Avalanche“ (2022) orkestrui, tarptautinis aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“, 2022.10.20 (koncertas atkeltas), Lietuvos nacionalinė filharmonija

Gruodžio 15 d. d. 14 val. 
LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

Meno doktorantūros projekto gynimo taryba:

* Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42)

Anotacija

Pasaulio visuomenių muzikinis mąstymas yra glaudžiai susijęs su garso skambesio suvokimo įvairove, garsinių sistemų atpažįstamumu, lemiančiu kitokį požiūrį į garsą, garso tembrus, naujų garso derinimo sistemų paieškas. Įvairiais istoriniais laikotarpiais garso aukščio suvokimas ir temperacinės sistemos veikė žmonijos mąstymą, kultūriniai ar istoriniai įvykiai darė įtaką tolesnei derinimo sistemų raidai, lemdami skirtingo tonų aukščio nustatymus ir jų charakteristikas. Šiame darbe išskiriami du fundamentalūs pasaulio derinimai, bei siūlomas naujas pasaulio temperacinių sistemų klasifikacijos modelis, pagrįstas dviejų pagrindinių derinimo koncepcijų (pirmoji paremta natūraliuoju garsaeiliu, antroji – lygia oktavos dalyba) konceptualiu diferencijavimu. Remiantis dviejų derinimo sistemų pagrindu, nagrinėjamos išvestinės skirtingos temperacijos, intervalų dalijimo sistemos, jų pritaikymas kompozicinėje praktikoje. Tuo tikslu išskiriami ratio ir atstumų santykiu pagrįsti temperacijų modeliai, atitinkantys pagrindines derinimų sistemas. Neatmetama prielaida, kad šios dvi sistemos turėjo didžiulę įtaką lietuvių liaudies vokalinės ir instrumentinės muzikos tradicijai, garsų derinimui ir skambesiui. Todėl buvo iškelta hipotezė, kad lyginant šių dviejų sistemų intervaliką galima paaiškinti lietuvių tradicinės muzikos derinimus. Taip pat pateiktas platus istorinis tyrimų kontekstas patvirtina naują tyrimo kryptį ir problematiką. Šio darbo tyrimo objektas – XX a. 4-ojo dešimtmečio lietuvių tradicinė muzika (vokalinės monodijos ir sutartinės, instrumentinės ragų, kanklių, skudučių melodijos), užfiksuotos XX a. 4-ojo dešimtmečio įrašuose, bei šioms melodijoms būdingi intervalinių santykių dermėse ypatumai ir struktūriniai modeliai, kurie būtų adaptuojami muzikos komponavimo sistemose. Atliktame kompleksiniame lietuvių archyvinių melodijų įrašų tyrime, kurio metu melodijoms būdingos dermės buvo lyginamos su natūraliojo garsaeilio ir 12-TET temperacinės sistemos intervalika, nustatyti natūraliam derinimui būdingi garsaeiliai, dermių intervalų atstumų tendencijos su būdingomis mikrotonaliomis struktūromis, išskirtos dvi charakteringos atstumų grupės, tipiniai intervalų atstumų kodai, identifikuoti pasikartojantys tonai ir intervalai, iš kurių išvestas dainoms būdingas intervalinis kodas kaip tipinė lietuvių liaudies dainų struktūra. Kūrybinėje plotmėje tyrimo rezultatai adaptuojami muzikos kūriniuose, panaudojant skirtingas archajinių garsų struktūrų garsaeiliuose integravimo technikas – harmonines transformacijas ir/ar rekonstrukcijas, išsaugant ar keičiant intervalinių struktūrų originalų skambesį. Kūriniuose siekiama praktiškai patikrinti ir parodyti, kaip sugeneruotos garsų struktūros funkcionuoja konkrečiuose muzikos kompozicijų pavyzdžiuose, ar vykstant intervalinių struktūrų transformacijai archajinės struktūros atpažįstamumo veiksnys kompozicinėje sistemoje gali visai išnykti, ar virsti nauja intervalinės struktūros garso kokybe.

Vyčio Nivinsko meno doktorantūros projekto gynimas

2022 m. gruodžio 13 ir 15 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (I rūmai, Gedimino pr. 42, Vilnius) apgintas Vyčio Nivinsko meno doktorantūros projektas „Džiazo kontraboso transformacijos XX–XXI a. muzikos inovacijų ir eksperimentavimo kontekstuose“.

Meno projekto vadovai:
Projekto kūrybinio darbo vadovas: prof. Andersas Jorminas
Projekto tiriamojo darbo vadovė: prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė

Gruodžio 13 d. 19 val.

LMTA Balkono teatre (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

Programa:

„Transformacijos“ (2022) šokėjui ir kontrabosui solo, m. Vyčio Nivinsko

Atlieka: Laurynas Žakevičius (šokis), Vytis Nivinskas (kontrabosas)

Music is the Ocean (2019) džiazo kvartetui, m. Vyčio Nivinsko, ž. Lauros Budreckytės
Atlieka: Laura Budreckytė (balsas), Richardas Banys (fortepijonas), Vytis Nivinskas (kontrabosas), Tuomas Räsänenas (mušamieji)

„Interviu“ (2021) džiazo trio, m. Vyčio Nivinsko
Atlieka: Richardas Banys (fortepijonas), Vytis Nivinskas (kontrabosas), Tuomas Räsänenas (mušamieji)

Nuages Gris (1881) džiazo kvartetui, m. Ferenco Liszto, aranž. Vyčio Nivinsko
Atlieka: Laura Budreckytė (balsas), Richardas Banys (fortepijonas), Vytis Nivinskas (kontrabosas), Tuomas Räsänenas (mušamieji)

„Balti medžiai“ (2018) džiazo kvintetui, m. Vyčio Nivinsko, ž. Lauros Budreckytės
Atlieka: Laura Budreckytė (balsas), Janas Maksimovičius (saksofonas), Richardas Banys (fortepijonas), Vytis Nivinskas (kontrabosas), Tuomas Räsänenas (mušamieji)

„Po milijono metų“ (2020) džiazo kvintetui ir šokėjui, m. Vyčio Nivinsko, ž. Vytauto Mačernio
Atlieka: Laura Budreckytė (balsas), Janas Maksimovičius (saksofonas), Richardas Banys (fortepijonas), Vytis Nivinskas (kontrabosas, balsas), Tuomas Räsänenas (mušamieji), Laurynas Žakevičius (šokis)

Gruodžio 15 d. d. 10 val. 
LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

Meno doktorantūros projekto gynimo taryba:

* Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42)

Anotacija

Meno projekto autorius palygina eksperimento fenomeną skirtingose mokslo ir meno kontekstuose, siekdamas suprasti eksperimentavimo bei novatoriškumo raišką muzikos praktikose ir nuosekliai tirdamas eksperimentinius ir novatoriškus kontraboso transformacijos pavyzdžius, ypatingai per pastaruosius penkis dešimtmečius, džiazo ar improvizacinėje muzikoje.
Meno projekte nagrinėjama ir analizuojama charakteringiausių eksperimentuojančių džiazo kontrabosininkų kūryba bei kitų muzikų kompozicijos, reprezentuojančios eksperimentinę ir novatorišką muziką kontrabosui. Atliekamas taikomojo pobūdžio tyrimas, remiantis šešiais interviu su kontraboso atlikėjais ir pritaikant kitas teorines žinias apie eksperimentavimą meninėje praktikoje. Kūrybinę dalį sudaro meno projekto autoriaus sukurtos ir kartu su kolegomis atliktos kompozicijos kontrabosui solo ir su ansambliu.

Agnės Railaitės-Jurkūnienės meno doktorantūros projekto gynimas

2022 m. gruodžio 12 ir 14 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (I rūmai, Gedimino pr. 42, Vilnius) apgintas Agnės Railaitės-Jurkūnienės meno doktorantūros projektas „Akompanuojančio pianisto partneriškumo koreliacija: Halinos Znaidzilauskaitės interpretacinis dėmuo“.

Projekto kūrybinio darbo vadovė: prof. Irena Armonienė

Projekto tiriamojo darbo vadovė: doc. dr. Laima Budzinauskienė

Gruodžio 12 d. 18.30 val.
LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

Programa:

1. Johann Sebastian Bach (1685–1750) Schlummert ein iš kantatos Ich habe genug BWV Nr. 82, 7 min.

2. Robert Schumann (1810–1856) Widmung iš ciklo balsui ir fortepijonui Myrthen op. 25, 2 min. 30 s. Atlieka: Stein Skjervold (baritonas), Agnė Jurkūnienė (fortepijonas)

3. Benjamin Godard (1849–1895) Legenda pastoralė iš Scotch scenes ecossaises („Škotiški šokiai“) birbynei ir fortepijonui, 5 min. 30 s.

4. Eugène Bozza (1905–1991) Fantaisie pastorale (Fantazija-pastoralė), 6 min.

5. Vytautas Montvila (1935–2003) Trys pastoralės birbynei ir fortepijonui: „Pušys“, „Kopos“, „Jūra“, 9 min. Atlieka Egidijus Ališauskas (birbynė), Agnė Jurkūnienė (fortepijonas)

6. Jonas Jurkūnas (1978) Vokalinis ciklas Vem ska trösta Knytet („Kas paguos Mažulę“) pagal T. Jansson žodžius, 13 min. Atlieka Stein Skjervold (baritonas), Egidijus Ališauskas (birbynė), Agnė Jurkūnienė (fortepijonas)

7. Amilcarre Ponchielli (1834–1886), Fra Cristoforo arija Al tuo trono iš operos I Promessi Sposi, 6 min.

8. Giuseppe Verdi (1813–1901) Filypo arija Ella giammai m‘amò! iš operos Don Carlos, 10 min. 30 s.

9. Charles Gounod (1818–1893) Mefistofelio kupletai Le veau d’or iš operos Faustas, 3 min. Atlieka Tadas Girininkas (bosas), Agnė Jurkūnienė (fortepijonas)

Gruodžio 14 d. d. 10 val. 
LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

Meno doktorantūros projekto gynimo tarybos pirmininkė:

prof. dr. Indrė Baikštytė (LMTA, scenos ir ekrano menai, muzika C 001)

Nariai:

prof. Nijolė Ralytė (LMTA, scenos ir ekrano menai, muzika C 001)

prof. dr. Jullian Hellaby (Coventry University, muzika, fortepijonas)

prof. dr. Lina Navickaitė-Martinelli (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)

prof. habil. dr. Leonidas Melnikas (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)

Kūrybinės doktorantūros meno projekto dalies gynimas: 2022 gruodžio 12 d. 18.30 val.

Vieta: Didžioji salė (Gedimino pr. 42, Vilnius)

* Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42)

Anotacija

XXI a. akompanavimo menas – organiška muzikos atlikimo ir kultūros istorijos dalis, reprezentuojanti žmogiškosios sąmonės ir kūrybinės patirties formas. Gausa tyrėjų ir jų darbų, nukreiptų ne tik į muzikos atlikimo rezultatą, bet ir į bendrai kuriamo atlikimo procesą, reprezentuoja progresyvią atlikėjų tarpusavio partnerystės peržvalgą. XIX a. Vakarų Europos kompozitorių kūrybos ieškojimai, maištingojo romantizmo deklaruotos idėjos, susiformavę vokiškosios Lied, prancūziškosios mélodie, rusiškojo romanso žanrai, vėliau – XX a. pianistų, populiarinančių būtent akompanavimo meną, dėka, šiandien analizuojame ir diskutuojame apie bendradarbiaujančio pianisto – lygiaverčio kamerinio ansamblio partnerio – atlikimo meno problemiką. Tiriamajame darbe pateikiami akompanavimo specialybei aktualūs bendradarbiavimo dėmenys: nuo sąlygų ir prielaidų iki naujų kamerinio ansamblio partnerystės koncepcinių modelių analizės.

Ernestos Juškaitės meno doktorantūros projekto gynimas

2022 m. rugpjūčio 29 ir 30 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (I rūmai, Gedimino pr. 42, Vilnius) apgintas Ernestos Juškaitės meno doktorantūros projektas „VOKIŠKOJO LIED VERTIMO PRAKTIKA LIETUVOJE TEKSTINĖS–MUZIKINĖS FORMOS POŽIŪRIU“.

Projekto kūrybinės dalies vadovė prof. Asta Krikščiūnaitė
Projekto tiriamosios dalies vadovė: prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė

Rugpjūčio 29 d. 14 val.
LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

Programa:

Maurice Ravel (1875–1937)
Shéhérazade (1898):
I. Asie
II. La flûte enchantée
III. L’indifférent

Gustav Mahler (1860–1911)
Lieder eines fahrenden Gesellen (1884–1885):
I. Wenn mein Schatz Hochzeit macht
II. Ging heut’ Morgen über’s Feld
III. Ich hab’ ein glühend Messer
IV. Die zwei blauen Augen von meinem Schatz

Gustav Mahler
Blicke mir nicht in die Lieder! Iš Rückert Lieder (1901–1902)
Um Mitternacht iš Rückert Lieder

Hugo Wolf (1860–1903)
Mignon. Kennst du das Land (1875)

Richard Strauss (1864–1949)
Meinem Kinde Op. 37 Nr. 3 (1897)
Malven TrV 297 (1948)
Zueignung Op. 10 Nr. 1 (1883)

Rugpjūčio 30 d. d. 10 val. 
LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

Meno doktorantūros projekto gynimo tarybos pirmininkė:
prof. Regina Maciūtė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Tarybos nariai:
prof. Irena Milkevičiūtė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
prof. dr. Rūta Brūzgienė (Mykolo Romerio universitetas)
prof. dr. Audronė Žiūraitytė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
prof. Jānis Petraškevičs (Jāzepa Vītola Latvijas mūzikas akadēmija)

* Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42)

Anotacija

XX a. antrosios pusės Lietuvoje vyravusi politinė – kultūrinė situacija sudarė sąlygas rastis vokiškojo Lied žanro kūrinių vertimams į lietuvių kalbą, dėl to, esant ženkliems vokiškosios ir lietuviškosios sintaksės skirtumams, kilo keblumų dėl pilnaverčio muzikinio ir interpretacinio kūrinių išpildymo, kas atsispindi Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) archyve rastoje Richardo Strausso (1864 – 1949) ir Gustavo Mahlerio (1860 – 1911) dainų įrašų medžiagoje. Klausant šių Lied kompozicijų tuomečio atlikimo lietuvių kalba, kilo nemažai klausimų apie sovietmečiu vykdytus dainų verbalinių tekstų vertimo būdus, po vertimo proceso pakitusias kūrinių konstruktų sistemas ir kūrinio perkėlimo į kitą kalbą pasekmes atlikimui. Tokio tyrimo vykdymui buvo pasitelktas ne tik muzikos, bet ir vertimo studijų mokslas. Tyrimo objektas – Strausso ir Mahlerio dainų, rastų LRT archyve, sovietmečiu vykdyti vertimai į lietuvių kalbą, atlikti profesionalių bei neprofesionalių vertėjų. Darbo aktualumas grindžiamas tarpdisciplininio tyrimo lauku, menkai nagrinėtu Lietuvoje, tačiau turinčiu nemenką reikšmę ne tik Lied žanro atlikėjams, bet ir vertimo studijų atstovams – vertėjams, kuriems šiame darbe pateikti tyrimo rezultatai galės pasitarnauti, kaip orientyras, vykdant vokalinio kūrinio vertimą, ir padės kaip įmanoma labiau išvengti konstrukcinių kūrinio pokyčių, atsirandančių po netinkamo vertimo proceso. Tyrimo tikslas – išnagrinėti, kokias pasekmes kūrinio atlikimui sudarė po vertimo proceso pakitusios sintaksinio, akcentinio ir retorinio konstrukto sistemos, išsiaiškinti, ar yra įmanoma koreguoti kūrinio vertimo tekste atsiradusias kritines vietas ir, jeigu įmanoma, kokia to kaina muzikinio teksto atžvilgiu.

Aistės Vaitkevičiūtės meno doktorantūros projekto gynimas

2022 m. birželio 21 ir 23 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (I rūmai, Gedimino pr. 42, Vilnius) apgintas Aistės Vaitkevičiūtės meno doktorantūros projektas „ORGANIŠKOJI PLATONO VIENOVĖS IDĖJA HILOMORFINIUOSE SPEKTRINĖS MUZIKOS PROCESUOSE“.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. dr. Mārtiņš Viļums.

Birželio 21 d. 17 val. 
Juliaus Juzeliūno erdvinio garso sferoje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

Programa:
Aistė Vaitkevičiūtė. Kompozicija klarnetui solo in Bb lūžiai (2016)
Aistė Vaitkevičiūtė. Kompizicija balsui, fleitai, altui, arfai The Mouth of India (2017–2020)
I. Summer Poem
II. Are You a Hindu?
Aistė Vaitkevičiūtė. Kompozicija lygių balsų ansambliui, instrumentiniam ansambliui ir savadarbių varpelių instaliacijai I Ring This Bell (2021–2022)

Birželio 23 d. 14 val. 
LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

Meno doktorantūros projekto gynimo tarybos pirmininkas prof. dr. Ričardas Kabelis (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Tarybos nariai:
prof. Rytis Mažulis (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
prof. (hp) dr. Gražina Daunoravičienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
prof. Jānis Petraškevičs (Jāzepa Vītola Latvijas mūzikas akadēmija)

* Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42)

Anotacija

Jau daugiau nei šimtmetį stebimos intensyvios tembro pažinimo pastangos galutinai neišsemia šio reiškinio potencialo. Tiek moksliškai, tiek kūrybiškai kvestionuojant „tembras = instrumento spalva“ nuostatą, atveriamos vis subtilesnės šio parametro dimensijos ir meninės išraiškos trajektorijos. Visgi įvardintų dviejų plotmių – mokslinės ir kūrybinės – specializacinis atskirtumas palieka tinkamai nenušviestų plotmių, abipusiai skurdindamas jų intelektinius laukus. Šis darbas – tai dar viena pastanga glaudesnių ir produktyvesnių tokių tarpsritinių jungčių link. Tyrimo objektas: skirtingos tembro traktavimo apraiškos ir jų ryšys su bendresniais patyrimo, suvokimo dėsningumais. Formuluojamas tiriamojo darbo tikslas: išgryninti kompozicinio tembro traktavimo principus kontinuumo – kategorinio suvokimo kontradikcijos požiūriu. Darbo naujumą ir aktualumą ponuoja tarpdisciplininė prieiga. Darbe išryškinta kategorinio ir tolydaus patyrimo kontradikcija leidžia išvesti kompozicinio tembro traktavimo modelį. Išskiriamos 4 kompozicinio tembro traktavimo strategijos: grupavimo strategija; struktūrinio organizavimo strategija; niuansavimo strategija; tolydžių formacijų strategija.

Gabrieliaus Simo Sapiegos meno doktorantūros projekto gynimas

2022 m. birželio 20 ir 22 d.Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (I rūmai, Gedimino pr. 42, Vilnius) apgintas Gabrieliaus Simo Sapiegos meno doktorantūros projektas „ORGANIŠKOJI PLATONO VIENOVĖS IDĖJA HILOMORFINIUOSE SPEKTRINĖS MUZIKOS PROCESUOSE“.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. Stefano Gervasoni , tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė

Birželio 20 d. 17 val.
LMTA Jurgio Karnavičiaus auditorija (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

Programa:
Gabrielius Simas Sapiega. Kompozicija simfoniniam orkestrui Timée (2022)
Gabrielius Simas Sapiega. Kompozicija fleitai, fortepijonui ir violončelei Mundus vult decipi (2021)
Gabrielius Simas Sapiega. Kompozicija smuikui solo Atomism (2020)
Gabrielius Simas Sapiega. Kompozicija akordeonui ir baritonui Trois voiles (2019)

Birželio 22 d. 14 val.
LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

Meno doktorantūros projekto gynimo tarybos pirmininkas prof. dr. Ričardas Kabelis (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Tarybos nariai:
prof. Rytis Mažulis (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
prof. dr. Antanas Kučinskas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
prof. dr. Naglis Kardelis (Vilniaus universitetas)
prof. Jānis Petraškevičs (Jāzepa Vītola Latvijas mūzikas akadēmija)

* Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42)

Anotacija

Spektralizmas (pranc. musique spectral) – viena ryškiausių XX a. II p.–XXI a. I p. muzikos kompozicinių srovių, kurios pagrindas – garso akustinių parametrų panauda. Šios muzikos kompoziciniai sprendimai glaudžiai siejami su garso sonogramos pateiktimis, jų analize. Toks kompozicinis metodas orientuojamas į spektro savybių manipuliaciją, jungimą, transformavimą, todėl paties garso analizė ir jo koduojamų garso signalų atvaizdavimas laikomas analogija garso tembro reprezentavimui. Ši 1970 metais susiformavusi muzikinė kryptis grindžiama tuometine IRCAMo ir Ensemble l’Itinéraire veikla. Pirmą kartą terminas „spektralizmas“ buvo pavartotas 1979 metais kompozitoriaus spektralisto, filosofo Hugues Dufourto (1943) straipsnyje „Musique spectral“ (liet. Spektrinė muzika). 2003 metais vykusi „Spektrinės muzikos konferencija“ pasiūlė iš naujo peržiūrėti šį terminą, jį apibrėžti kaip „visą muziką, kurioje tembras yra svarbus struktūros ar muzikos kalbos elementas“. Vykstantys reiškiniai susiję su šios muzikos definicija ar joje taikomų kompozicinių technikų integracija kūrybinio proceso metu, teikia prielaidas ją analizuoti ir iš naujo peržvelgti visai kitu, filosofijos muzikoje aspektu. Šioje muzikoje vienas svarbiausių prekompozicijos metu vyraujančių ir kompoziciniams sprendimams įtaką darančių elementų – spektras. Todėl šio darbo autorius, suvokdamas spektro reikšmę, predikciją galutiniame garsiniame kūrybos proceso rezultate, partitūroje, įžvelgdamas jo svarbą, daro prielaidą, jog iš tiesų, tai turėtų būti sietina su tam tikromis organicizmo idėjomis filosofijos plotmėje. Kadangi spektras traktuojamas kaip substancija, materijos ir formos vienovė (hilomorfizmas), „gyvasis organizmas“, tad šiame darbe yra mėginama į jį žvelgti organiškumo, materijos ir formos, hilomorfizmo įžvalgų muzikoje kryptimi. Tyrinėjant spektrinę muziką yra svarbu išgryninti materijos ir formos klausimus labai siaura kryptimi, kuri atvestų iki tokios žiūros, kuri būdinga Platono ir Aristotelio filosofijoje, kaip spektrinės muzikos kūrybinio proceso mąstymo principas – formos priartinimas prie taisyklės, kurioje atrandama vieta atsitiktinumui teleologiniu požiūriu. Tokiu atveju hilomorfizmas bus sutapatintas su spektrine kūryba tarsi žmogaus sąmonės įžvelgiamas dizainas suvokiant ir/ar formuojant materijos formos vienovę. Atitinkamos idėjos taikyme, viskas kas nėra organiška, laikoma negyva materija, daugiau ar mažiau turint potencialą įgyti formą, numatytąjį santykių įspaudą materijoje, spektro atžvilgiu, t. y. determinuojant grynąjį spektralizmą, bet nenustumiant į šalį postspektralizmo. Neabejotinai, jog šio darbo autoriaus idėjas ir mintis įkvėpė unikali Naglio Kardelio (1970) „Vienovės įžvalga Platono filosofijoje“ (2007) studija. Vis dėlto, Gabrielius Simas Sapiega į šį reiškinį žvelgia žymiai plačiau, praplėsdamas filosofinio mąstymo lauką garsų mene, implikuodamas Platono filosofijos vienoviškumo koncepciją, kaip mąstymo struktūrą, analizuojant, suvokiant tapačius analogus spektrinėje muzikoje. Tokį požiūrį paskatino Gražinos Daunoravičienės-Žuklytės (1955) monografijoje „Lietuvių muzikos modernistinės tapatybės žvalgymas“ (2016) ir kituose šios muzikologės straipsniuose vyraujančios struktūrinio, idėjinio ir filosofinio vienoviškumo žvalgymo užuominos. Dėl atitinkamų priežasčių, kaip idėjų grynumo, autentiškumo, jų tapatumo su spektralistų mintimis, į spektrinės muzikos reiškinį, šio darbo autorius, kaip kūrėjas, stengiasi žvelgti Antikos filosofų Platono, Aristotelio hilomorfizmo (materijos ir formos vienovės) idėjos kryptimi, daugiausiai analizuoja G. Grisey‘aus muzikinius kūrinius ir rašytinius šaltinius. Neabejotinai svarbią vietą šiame darbe užima autoriaus atliktos spektralistų rankraščių analizės, kurios pasirodo nors ir fragmentiškai, bet suformuoja spektrinės muzikos hilomorfinę aprėptį, Antikos filosofijos aspektu, kaip mąstymo principo dekodavimą.